Kas už anapus kalno?

Kategorija: Naujienos | 0

Mūsų bendruomenėje svečiavosi Latvijos Evangeliškos Liuteronų bažnyčios kunigas Marius Okunevas. Dalinamės trumpa Mariaus įžvalga.

Ir jis tarė jiems: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir krikštysis, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas“. (MK 16:15-16)

Galime teigti, kad Jėzus savo mokiniams palieka testamentą. Ir pagrindinis turtas šiame testamente yra Evangelijos skelbimas. Jėzus apginkluoja Apaštalus Šventąja Dvasia ir sako „Eikite ir skelbkite Evangeliją“.

Šiandieniniame pasaulyje, dažnai išgirstame žmonių garsius pasvarstymus, ko Dievas iš manęs nori? Kokią misiją jis man paliko? Ką aš turėčiau daryti? Ir t.t.

Mes praleidžiame daug laiko skirdami sau, savo šeimai, besirūpindami savo gerove. Mes ieškome geresnio darbo, patogesnių namų, patikimų draugų.

Bet kiek laiko mes praleidžiame skirdami Dievui? Pokalbiams su Jėzumi? Maldai? Šventojo Rašto skaitymui ir jo studijavimui? Mes dažnai pasidedame Dievą, kaip nereikalingą daiktą, į lentynėlę ir išsitraukiame tik tuomet, kai Jis pasidaro mums reikalingas.

Tikėjimas yra kaip kopimas į kalną. Jėzus lipo į kalną, kad rastų ramybę pokalbyje su Tėvu. Ir Jis visada užkopdavo. Tuo tarpu mes sugalvojame kopti į kalną ir neretai tai darome visai nepasiruošę. Mūsų kuprinės nepripildytos dvasine duona. Ir lipdami pavargstame. O pasistiprinti neturime kuo. Taip pavargstame, kad norime sustoti, pailsėti. O gal ir išvis leistis žemyn ir pabandyti užkopti jau kitą dieną?

Bet neužkopę į tą kalną mes niekuomet nepamatysime, kas slepiasi kitoje kalno pusėje. Ką Viešpats yra mums paruošęs? Ką Viešpats yra paslėpęs nuo tų, kurie net nesiruošia ten užkopti. Mūsų kopimas – pastovus bendravimas su Dievu, Švento rašto skaitymas ir malda. Ir kiekvienas kas tiki, suranda atsakymą į klausimą: ko Dievas iš manęs nori?

Šis atsakymas yra aiškus. Eikite ir skelbkite Evangeliją.

Žinoma mes visi esame skirtingi. Vieni drąsesni, kiti kuklesni. Ir tai normalu. Bet maldoje mes visi galime paklausti Jėzaus: kaip aš galiu prisidėti prie Evangelijos skelbimo. Ką man reikia daryti, jei aš nedrįstu kalbėti? Prašyti Viešpaties, kad Jis mus naudotu taip, kaip jis nori, bet ne taip, kaip norime mes.

Aš turiu tokį liudijimą. Kai mes su žmona pradėjome lankytis Krikščioniškoje bendruomenėje, neturėjome nė menkiausio supratimo, ką reikėtų daryti. Bet vienas brolis mus mokė pasitikėti Dievu ir viską leisti daryti jam. Taip Dievas mus atvedė iki vienos senos bažnytėlės, kurioje buvo labai maža bendruomenė. Pats bažnyčios pastatas buvo labai prastos būklės: byrančios sienos, atsilupę dažai, pūvantys langai. Ir mums Dievas įdėjo į širdį idėją, kaip galėtume kažkuo padėti. Aš turėjau patirties renginių organizavime, todėl manau, kad Jėzus man parodė, kad savo patirtį galėčiau panaudoti būtent čia. Ir mūsų šeima jau penktus metus iš eilės organizuoja muzikos festivalį, į kurį suvažiuoja šlovinimo grupės iš viso pasaulio. Kiekvienais metais Dievo Vardas yra skelbiamas iš daugybės lūpų. Iš tų žmonių, kurie atvyksta savo noru tik tam, kad dalyvautų šiame renginyje. Mes su šeima net labai norėdami nesugebėtume pasidalinti Dievo Žodžiu su tiek daug žmonių, jei tai darytume tik dviese.

Dievas moka apdovanoti ir tai jis daro pačiais netikėčiausiais būdais. Tik reikia leisti ir patikėti save Jam.

Bendruomenė tame miestelyje išaugo penkeriopai. Bažnyčios pastatas yra renovuojamas. Prieš penketą metų girdėjau kalbas, kad tai liks tik svajone, kad tokie dalykai šiais laikais neįmanomi. Kad renovacijai reikalingas didžiulės lėšos.

Brangieji! Dievui nėra nieko neįmanomo! Dievas gali viską!

Būkime visi Kristuje, skelbkime Evangeliją, taip kaip Jėzus mus moko!

Amen

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.