Šį savaitgalį mūsų bendruomenėje svečiavosi Tadas Daujotas iš Lietuvos ir tarnavo giesmėmis ir raginimo žodžiu bei kitomis Dievo dovanomis.
Šeštadienio vakarą rinkosi Dublino tikintieji, širdys laukė Dievo ir Jo prisilietimo. Jau nuo pirmų akordų, dangus atsivėrė mūsų širdyse, taip jog galėjome girdėti Tėvo širdies plakimą. Dvasios lietus liejosi, Tadas pažinimo žodžiu išsakė, jog Dievas gydo kažkieno skaudančią koją, ir vėliau, viena sesė paliudijo, jog praėjo skaudėti koją.
Giedant giesmę ”Aba Tėve”, man atėjo toks supratimas, jog tiek daug žmonių gatvėse, o taip pat ir Jo vaikų, neturėję žemiškų tėvų, arba turėję, bet tėvai nesirūpino jais. Ir dėl to šiandien mato iškreiptą Dangiško Tėvo paveikslą ( ”kuriam nerūpi kas su mumis vyksta”), bet Jo akivaizdoje tiesiog žinai, jog Jis Tėvas yra geras, mylintis, malonus. Kantriai elgiasi su mumis, ilgai laukia savo sūnaus, dukters, ir džiaugiasi, kai ateiname pas Jį. Jis pilnas meilės ir noro bendrauti su mumis. Jo širdis ilgisi ir kitų dar nuklydusių vaikų, kurie vaikšto Dublino gatvėmis, ir nepažįsta mylinčio Tėvo.
Šio nuostabaus vakaro metu, mus aplankė Latvijos liuteronų broliai ir sesės, prisijungė ir šlovino drauge. Nors ir nesupratome latviškai, bet giesmės liejosi ta pačia dangiška atmosfera.
Taip pat iš airiškos bendruomenės, brolis Valerijus giedojo ir linksmino žydiškomis giesmėmis.
Dar iki vėlumos liejosi šilti ir draugiški pokalbiai prie arbatos ir skanėstų.
Sekmadienio popietę toliau gausiai rinkomės giedoti savo Tėvui. Tadas pasidalino žodžiu iš Patarlių 4:23 ”Saugok su visu stropumu savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo versmė”. Tiesiog būtina išsiaiškinti su broliu, sese, kada jaučiame, jog širdyje kažkas ne taip, kol didelė siena neužaugo…
Pabaigoje susirinkimo vienas brolis paliudijo, jog vakar Dievas išgydė ir jo koją, bet tuo pačiu buvo paragintas atsiprašyti visos bendruomenės. Kelių dienų bėgyje sulaukėme dar vieno liudijimo, kitas brolis suprato jog Dievas išgydė jo kulno sąnarį, skausmas kamavo jį visus metus.
Taigi Dievas lietėsi prie mūsų širdžių ir gydė mus. Dėkojame Jam už tai, bet taip pat ir Tadui Daujotui už tarnystę.
Evangeliškos Dublino lietuvių bendruomenės vyresnioji Daiva Smelova
Parašykite komentarą